Svetainė naudoja slapukus (ang.: cookies) !

Slapukai reikalingi, kad svetainė veiktų ir kad galėtumėte naudotis jos funkcijomis: ją naršyti, prisijungti prie svetainės ir t.t.
Taip pat svetainė naudoja trečiųjų šalių slapukus svetainės lankomumo analizei (Google analytics).
Šie ir būtinieji slapukai negali būti išjungti.

Dažniausiai užduodami klausimai

EN

  • Kas yra Advento sodelis?

    Švenčiamas maždaug nuo lapkričio 30 d. ir sutampa su Advento pradžia. Advento sodelis skirtas pasveikinti žiemos saulėgrįžą. Valdorfo darželis šituo metų laiku pagarbiai kviečia vaikus su degančiomis žvakėmis išvaikščioti „sodelyje“ žalumynų spiralę.

  • Kodėl Valdorfo darželyje puoselėjami amatai?

    Audimas, nėrimas, vilnos vėlimas ir kiti rankdarbiai yra Valdorfo darželio programos elementai. Nėrimas ant pirštų, audimas, vilnos vėlimas suteikia daug naudos, įskaitant rankų ir akių koordinavimą, matematinių įgūdžių, tokių kaip skaičiavimas, formavimąsi; padeda suprasti ir sekti procesą nuo koncepcijos iki užbaigimo; tobulina gebėjimą ilgiau sutelkti dėmesį į projektą.

  • Kaip ugdomas kūrybiškumas Valdorfo darželyje?

    Visa darželio aplinka – vidinė ir kiemo – skatina, palaiko vaiko kūrybiškumą, nes yra neperkrauta, natūrali. Neišbaigti žaislai, pasakų sekimas, pakankamai laiko laisvam žaidimui ugdo, tausoja jutimus, skatina vaizduotę. Meninė veikla (akvarelės liejimas, lipdymas iš vaško ir molio, piešimas, muzikavimas) įkvepia vaikus atradimams ir kūrybiškumui. Euritmijos elementai padeda atrasti savo kūno galimybes ir pajausti šalia esančius.

  • Kas svarbiausia ikimokyklinėje Valdorfo pedagogikoje?

    Meile grįstas domėjimasis kiekvienu vaiku ir kiekvieno vaiko priėmimas.
    Galimybė žaisti laisvą kūrybinį žaidimą su paprastomis priemonėmis. Toks žaidimas yra mažo vaiko darbas, suteikiantis jam galimybę „suvirškinti“ ir suprasti gautus įspūdžius.
    Supratimas, kad mažas vaikas mokosi mėgdžiodamas, gaudamas įvairių jutiminių įspūdžių ir judėdamas. Prigimtinis vaiko poreikis yra aktyviai tyrinėti fizinę ir socialinę aplinką. Kuriama erdvė turi užtikrinti saugumą, ribas ir struktūrą, tačiau tuo pačiu turi leisti rizikuoti ir susidurti su iššūkiais.
    Svarbios ne virtualios, o realios patirtys, padedančios vaikui kurti sveiką santykį su pasauliu.
    Meninė veikla– pasakų sekimas, muzikavimas, piešimas ir tapymas, ritminiai žaidimai, lipdymas – skatina sveiką vaizduotės ir kūrybiškumo vystymąsi.
    Prasmingas darbas– virimas, kepimas, sodininkystė, rankdarbiai ir namų ruošos darbai – suteikia galimybių vystytis besiskleidžiantiems žmogiškiesiems gebėjimams. Čia pabrėžiama proceso išgyvenimo, o ne išmokimo svarba.
    Pažįstamas dienos, savaitės, metų ritmas puoselėja saugumo, nuoseklumo ir gyvenimo pilnatvės jausmus. Kalendorinės ir kitos šventės yra švenčiamos pagal tautos papročius.

  • Kas yra Valdorfo pedagogikos pradininkai Lietuvoje?

    Lietuvoje teosofijos bei antroposofijos idėjas atliepė Vydūnas (1868-1953). Pirmosios Valdorfo darželio grupės pradėjo veikti po nepriklausomybės atkūrimo 1992 m., 1993 m. įsteigtas Lietuvos Valdorfo pedagogikos centras, pirmosios Valdorfo mokyklos įsikūrė 1995 m. (Vilniaus Valdorfo mokykla, Kauno Valdorfo mokykla, Kazlų Rūdos Elmos progimnazija). Valdorfo ugdymas vykdomas pagal formaliojo (pradinio, pagrindinio ir vidurinio) ir(ar) neformaliojo (ikimokyklinio, priešmokyklinio ir kito neformaliojo) ugdymo programas ir yra paremtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta savito (netradicinio) ugdymo koncepcija (https://www.smm.lt/uploads/documents/papildomas_meniu1/ugdymas/netradicinis_ugdymas/nu_koncepcija.pdf), Valdorfo pedagogikos Lietuvoje koncepcija (http://www.valdorfoiniciatyvos.lt/wp-content/uploads/2013/07/Valdorfo-pedagogikos-koncepcija-Lietuvoje.pdf), Valdorfo ugdymo programomis. Šiuo metu Lietuvoje veikia virš 20-ties Valdorfo įstaigų, mokyklų, darželių ar grupių https://valdorfoasociacija.wordpress.com/pradzia/organizacijos-nariai/), (http://www.valdorfoiniciatyvos.lt/apie-mus/)

  • Kas yra Valdorfo pedagogikos pradininkas?

    Pedagogikos pradininkas − austrų filosofas, rašytojas, mokytojas, socialinis reformatorius, architektas ir ezoterikas Rudolfas Šteineris (1861−1925 m.), redagavęs ir išleidęs Gėtės gamtos mokslų raštus, propagavęs teosofiją, sukūręs antroposofijos filosofiją, 1919 m. antroposofijos pagrindu įkūręs pirmąją Valdorfo mokyklą. Rudolfas Šteineris - filosofas ir literatūrologas, ugdytojas, Valdorfo pedagogikos pradininkas, rašytojas ir dramaturgas, naujo judesio meno „euritmijos“ pradininkas, naujo dvasinio sąjūdžio – antroposofijos pradininkas, antroposofinės medicinos, biodinaminio ūkininkavimo pagrindėjas, architektas ir menininkas, teigė, kad „vaikas formuoja savo asmenybę ne tik pagal tai, ką mes jam sakome, bet ir pagal vidinę mūsų nuostatą, pagal mūsų vidinio mąstymo kokybę ir mūsų vidinius jausmus... Mums nereikalingas joks kitas metodas, tik tapti žmogumi, vertu vaiko pamėgdžiojimo...”

  • Kas yra Žibintų (Šv. Martyno) ir Mykolinių (Šv. Mykolo) šventės?

    Šv. Martynas (lapkričio 11 d.), vargšų ir nuskriaustųjų globėjas, prisimenamas uždegant ir į kiemą prie laužo išsinešant žibintus. Taip mes primename, kad šviesa ir šiluma reikia dalintis su aplink esančiais žmonėmis. Žibintų šventė mums visiems primena, kad nors lauke ir tamsu, viduje visada šilta ir šviesu. Viduje - tai sieloje. Sielos šviesa ir yra tikroji žibinto šviesa, kurią svarbu saugoti, prižiūrėti ir neleisti tai šviesai užgesti. Žibintų laikotarpiu, vaikai kieme stato „namelius“ nykštukams, kurie per šventę atsidėkoja palikdami dovanėlių.

    Rudolfas Štaineris apie Mykolines kalba kaip apie išsivadavimo iš baimės, vidinės iniciatyvos ir vidinės jėgos šventę. Žmoguje ji turi paskatinti augti tai, kas yra kaip priešprieša patogumui, baimingumui – laisvą, iniciatyvią, drąsią ir stiprią valią. Mykolo šventė – tai stiprios valios šventė. Mykolinės švenčiamos rudens lygiadienio laikotarpiu (rugsėjo 29 d.) ir siejamos su tamsos drakono nugalėjimu. Ikimokyklinukams sekamos pasakos apie riterius, karalaites, slibinus. Itin akcentuojama drąsa. Šventės metu žaidžiami žaidimai, vaikai „įšventinami“ į riterius, šventės pabaigoje valgomas obuolių pyragas.

  • Kas yra euritmija?

    Euritmija – meno rūšis, jungianti į visumą kalbos, muzikos, judesio raiškos priemones. Konkrečiais rankų ir viso kūno judesiais, persipinančiomis sudėtingomis formomis erdvėje išreiškia kalbos garsus, sielos nuotaikas, muzikinius kūrinius. Euritmija harmonizuoja kūną ir sielą, lavina klausą, melodijos ir ritmo pajautimą, gebėjimą laisvai judėti erdvėje, moko išreikšti jausmus judesiu, puoselėja jautrumą, dėmesį, vikrumą, bendrumo jausmą, aktyvina žmogaus gyvybinę energiją ir stiprina jo Aš. Nuo pat darželio iki mokyklos baigimo euritmijos yra mokoma pagal atskirą programą. Laisvai mokydamiesi euritmijos, vaikai mokosi sumaniai bei judriai veikti socialinėje terpėje, jausti laiko dvasią. Šis judesio menas turi neabejotinos socialinės integracinės reikšmės. Šiandien euritmija žinoma visame pasaulyje kaip gydančiosios terapijos šaka, kaip Valdorfo pedagogikos disciplina ir kaip scenos menas.

  • Kas yra Mokytojų kolegija?

    Visos Valdorfo mokyklos visame pasaulyje kas savaitę rengia susirinkimus, kuriuose mokytojai susiburia kartu mokytis, užsiimti menine veikla ir aptarti pedagogines problemas bei priimti sprendimus siekdami kurti ir stiprinti kolegialumą ir bendradarbiavimą. Šie susitikimai sustiprina ir praturtina mokytojų darbą, nes sudaromos sąlygos dirbti kartu vaikų ir mokyklos labui.

  • Kokios organizacijos vienija Lietuvos Valdorfo iniciatyvas?

    2000 m . įkurta Asociacija Paramos Valdorfo pedagogikai bendrija, vienijanti Vilniaus Valdorfo pedagogikos ir antroposofines iniciatyvas (http://www.valdorfoiniciatyvos.lt);
    2013 m.- Lietuvos Valdorfo Vaikystės Pedagogikos Iniciatyvų Asociacija (https://valdorfoasociacija.wordpress.com/)
    Lietuvos Valdorfo Mokyklų Asociacija - 2016 m. Jos tikslas vienyti Lietuvos Valdorfo mokyklas, skatinti ir koordinuoti jų bendradarbiavimą, atstovauti ir ginti jų interesus (http://lvmasociacija.lt/category/naujienos/)

  • Kada atidaryta pirmoji Valdorfo mokykla?

    Valdorfo pedagogika atsirado po Pirmojo pasaulinio karo, įsivyravus socialiniam ir ekonominiam chaosui. Žlugus senoms socialinėms santvarkoms, žmonės, besirūpinantys Europos ateitimi, ieškojo naujovių. Vienas tokių žmonių buvo Emilis Moltas (Emil Molt), Štutgarto Valdorfo – Astorijos cigarečių fabriko direktorius. Jis kreipėsi į Rudolfą Šteinerį, antroposofinio judėjimo įkūrėją, ieškantį socialinio atsinaujinimo būdų, ir paprašė padėti įkurti fabriko dirbančiųjų vaikams mokyklą. Po šešerių mėnesių, 1919 metais rugsėjo mėnesį, buvo atidaryta pirmoji Valdorfo mokykla. Iš šios mokyklos ir paplito pavadinimas „Valdorfo pedagogika“. Šalia šios mokyklos, Štutgarte 1925 metais buvo įkurtas pirmasis Valdorfo vaikų darželis (įkūrėja – E.M.Grunelius). Po to buvo įsteigta dar keletas panašių mokyklų ir darželių kituose Vokietijos miestuose bei užsienyje. Nacionalsocialistų valdymo metais Vokietijoje šios pedagogikos įstaigos buvo uždraustos, o po karo vėl atidarytos, jų skaičius pasaulyje vis intensyviau augo. Buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje per visą komunistų valdymo laikotarpį ši pedagogika taip pat buvo uždrausta. Rusijoje ji ėmė skleistis jau žlungant sovietinei imperijai – 1989 metais; Lietuvoje – 1992 metais.

  • Kas yra Valdorfo pedagogika?

    Valdorfo pedagogika − ugdymas, siekiant visuminiai (holistiškai) integruoti intelektinį, praktinį ir meninį vaiko vystymąsi. Besimokant einama nuo pojūčių, patyrimo, išgyvenimo, fenomeno prie analizės, dėsningumų, sistemizavimo, teorijos, siekiant, kad teorija būtų ne pateikiama, o tarytum atrandama. Pradinėje pakopoje mažiau skiriama laiko teorijai, daugiau mokomasi žaidžiant, patiriant, vaizdiniais, piešiant, vaidinant, muzikuojant, šokant. Tai kas anksčiau suvokta pojūčiais, moksliškai gilinama vyresnėje pakopoje. Taip kuriamos aplinkybės savarankiškam, sąmoningam patirtų žinių apmąstymui. Einama nuo ugdymo prie saviugdos. Pedagogika grindžiama mokslu ir intuicija, ugdomas kūnas ir dvasia, nesusiejant su konkrečia religija. Ugdymo esminės nuostatos atitinka demokratinius bei humanistinius principus. Valdorfo pedagogikoje ugdymo pagrindas - tai žmogiškas pedagogo ir vaiko bendravimas, jų tarpusavio sąveika. Valdorfo pedagogika - tai mokymas(is) būti laisvu. Pagrindinis šios pedagogikos principas – laisvės principas.