Prisimenant Žibintų šventę
Šviesa, jaukumas ir bendrystė – tokiais žodžiais norisi apibūdinti jausmus ir nuotaiką, kurie lydėjo nuo pat darželyje vykusios Žibintų šventės pradžios ligi pabaigos.
Reikėtų paminėti, kad mūsų šeimai ši šventė prasidėjo namuose, dar kelis vakarus iki susibūrimo darželio kieme. Ruošdamiesi šventei žinojome, kad turime pagaminti žibintą. Tačiau, kokį? Iš ko? Kaip jis galėtų atrodyti? Po ilgų galvojimų, pasitarimų, pasiskirstymų užduotimis, kruopštumo ir kantrybės išbandymų, klijais sukibusių pirštų ir nesibaigiančių Vakario klausimų, iš vakaro – „Ar jau rytoj nešimės žibintą?“, o iš ryto – „Kur mano žibintas?“, pagaliau laikėme pirmąjį, mūsų visų rankomis pagamintą, kūrinį. Pagamintą su dideliu rūpesčiu, atidumu ir meile.
Tad kaip gera būti tokios šventės dalimi. Ne tik stebėti šviesos sklidinas savo sūnaus ir kitų vaikų akis, kuriose atsispindi rankose nešamo žibinto ugnelė, bet ir jausti šviesą bei šilumą kiekvienam savo viduje. Svarbiausia, jog ta vidine šviesa šventės metu norėjosi dalintis vieniems su kitais – susikibus rankomis, dainuojant dainas, gėrintis spektaklyje pasakojama istorija, uždegant šalia stovinčio draugo prigesusios žvakės liepsną, stebint stebuklingą Žibintininko pasirodymą, vieningai ieškant, iš kur sklinda šviesa, nykštukams palikus dovanas.
Nors mūsų šeimai Žibintų šventėje teko dalyvauti pirmą kartą, tačiau spėjome pajausti ir suprasti, kiek gėrio ir šilumos gali sklisti iš kiekviename žibinte degančios mažos žvakelės bei kiek stiprybės, o kartu ir ramybės gali suteikti visos darželio bendruomenės apsuptyje degantis laužas. Jeigu tą vakarą, kažkurio iš mūsų širdyje, kirbėjo nerimas ar liūdesys – žibintų šiluma jį išsklaidė. Ir net įprastas rudens niūrumas tą vakarą mus aplenkė, nes nei tamsa, nei lietus nebūtų pajėgę užgožti šitiek šviesos!
Esame dėkingi visai darželio bendruomenei, ypač mokytojų kolektyvui, tiek už sklandžiai ir profesionaliai suorganizuotą šią Žibintų šventę, tiek už kasdienį rūpestį ir atsidavimą, prižiūrint, ugdant ir padedant visapusiškai augti mūsų Vakariui, o kartu ir mums, jo tėvams!
Vakario (4 grupė) mama Ieva
